ŽODYNĖLIS

Asmenybės sutrikimas

Asmenybės sutrikimų terminas vartojamas apibūdinti nelankstus ir netinkamai prisitaikančius asmenybės bruožus, kurie arba labai sutrikdo socialinį individo aktyvumą, arba sukelia ryškų subjektyvų kančią. Pacientas mano, kad jo kančią sukėlė kiti (pavyzdžiui, sutuoktinis ar kolegos), ir negali pripažinti savo indėlio į situaciją.

Kita vertus, asmenys, turintys charakterio sutrikimų, sukelia problemų ir sunkumų kitiems, nepripažindami, kad taip elgiasi. Tačiau šios sąvokos daugeliu atžvilgių sutampa, todėl jų aiškiai atskirti dažnai neįmanoma.

Asmenybės sutrikimų terminas psichiatrijoje vartojamas dažniau nei psichoanalizėje. Garsiausias pavyzdys yra vadinamoji psichopatinė asmenybė. Ir nors ši sąvoka nebelaikoma atskira psichiatrijos kategorija, toks įvardijimas dažnai vartojamas kalbant apie susijaudinusius ir impulsyvius asocialaus elgesio (melas, apgaulė, nusikaltimai) žmones, kurie nejaučia jokių moralinių draudimų ar kaltės. Jie linkę maištauti, nepaklusnūs, dažnai patologiškai agresyvūs ir neatsakingi. Šie požymiai būdingi daugeliui sindromų.