ŽODYNĖLIS

Laisvos asociacijos

Terminas, reiškiantis pagrindinę psichoanalizės ir psichoanalitinės terapijos procedūrą. Praėjusio amžiaus 90-aisiais Freudas hipnozę pakeitė laisvomis asociacijomis, pastarąsias laikydamas metodiniu psichoanalizės rezultatų raktu.

Žodis „laisvas“ šiuo atveju reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningos kontrolės sustabdymą. Analitinės terapijos metu pacientas turi besąlygiškai išreikšti savo mintis, jausmus, troškimus, pojūčius, vaizdus, ​​prisiminimus žodžiais, kurie būtų be „uždelsimų“ ir vyktų spontaniško proceso forma. Šis reikalavimas vadinamas pagrindine psichoanalizės taisykle. Laikantis šios taisyklės, pacientas turi įveikti sąmoningą barjerą, kurį jame sukuria baimės, gėdos ar kaltės jausmas. Tai iš dalies yra sąmoningai motyvuota: pacientas žino, kad galutinis bendradarbiavimo su analitiku tikslas yra išspręsti savo konfliktus ir problemas.

Analitinės situacijos skatinamos asociacijos padeda analitikui nustatyti nesąmoningų įtakų ir konfliktų priežastis. Analitiko įsikišimas, ypač nesąmoningumo interpretavimas, yra skirtas išplėsti paciento asociatyvaus proceso laisvę, o tai savo ruožtu padeda atpažinti įvairias pasipriešinimo formas ir su jomis susidoroti.

Vienas iš psichoanalizės bruožų iš pradžių buvo glaudaus ryšio tarp kalbos, mąstymo, sąmonės ir sprendimų priėmimo pripažinimas. Tuo pačiu ne visas psichikos apraiškas galima nusakyti žodžiais, todėl laisvos asociacijos leidžia pacientui maksimaliai integruoti analizės procese kylančius išgyvenimus, jų neverbalizuojant. Analitiko įsikišimas, įskaitant tyliąją poziciją, suteikia pusiausvyrą tarp paciento išraiškos ir refleksijos.